Kartą vienas draugas, išdėstęs vyrams dažniausiai neaktualią nuomonę apie mano kuriamus papuošalus, pažėręs komplimentų (labai jam ačiū, visada malonu girdėti pagiriamuosius žodžius), uždavė klausimą: "kaip jautiesi nešiodama savo kurtus darbus?". Klausimas buvo šiek tiek netikėtas, todėl susimąsčiau, kaip gi aš jaučiuosi? Turėčiau jaustis normaliai, nes tai man įprasta - dar mokydamasi mokykloje nešiojau savo megztus, nertus drabužius. Turėčiau būti pripratusi prie komlimentų ar kritikos mano darbams. Pradėjusi verti karoliukus, papuošalų sukaupiau tikrai nemažai - visą kraičio skrynią:) Tik štai bėda, kaip ir daugelį moterų, kurios nuolat verkia neturinčios kuo apsirengti, mane dažnai apima siaubas - "o Dieve, NETURIU KUO PASIPUOŠTI!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Pasidariau tam baisiai jautri ir išranki - juk papuošalas man turi idealiai derėti prie pasirinkto rūbo, atitikti nuotaikos svyravimus, atkreipti dėmesį arba nekristi į akis (pagal nuotaikos svyravimus). Juk negaliu nešioti tokio papuošalo, kuris turi tik man vienai matomą klaidą ir dar daug daug problemų... O to reikiamo, idealaus papuošalo, kaip tik mano skrynioje nėra. Greičiausiai jis dar tik mano galvoje, mintyse ar kūrybiniame procese(((((: Na ir kas man "vargšei" belieka - rinktis neutralų papuošalą, tą patį, kurį dažniausiai nešioju, arba visai nesipuošti.
Taip ir lieka neatsakytas klausimas, kaip gi aš jaučiuosi pasipuošusi savo papuošalais, nes dažniausiai apskritai neturiu kuo pasipuošti:)
Keletas mano mylimiausių ir nešiojamiausių papuošalų:
Taip ir lieka neatsakytas klausimas, kaip gi aš jaučiuosi pasipuošusi savo papuošalais, nes dažniausiai apskritai neturiu kuo pasipuošti:)
Keletas mano mylimiausių ir nešiojamiausių papuošalų: